- vėjapūtis
- vė́japūtis sm. (1), vėjapūtỹs (34a) Pls vėjavaikis: Jos sūnus vė́japūtis Dglš. Kad nebuvęs vė́japūtis, būt gerai gyvenęs, ė dabar ubagauna Dglš. Jei tu to vė́japūčio klausysi, tai anas tavę greit žuvaris ožio ragan Pls. Kokis vė́japūtis – gali žumušt Pls. Vėjapūtỹs vyras Rod. Ak tu vėjapūtỹ, tu kiba vėjo papūstas! Rod. ^ Vėjapūtỹs namų nelypauja (nebūna namie) Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.
